Begriff

sąvoka statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mąstymo forma, atspindinti esminius objekto požymius sąmonėje. Ji susijusi su vaizdiniu, žodžiu ir kitomis sąvokomis. Sąvoka yra klasifikacijos padarinys, t. y. sąvoka išsiskiria iš kitų vaizdinių, sąvokų, žodžių savo tiksliu apibrėžtumu lyginant, grupuojant. Vaizdinys ir žodis yra jos konkretus, materializuotas pagrindas. Sąvokos turinys – tai esminių objekto požymių visuma (pvz., sąvokos daugialąstis augalas esminiai požymiai: ląstelinės struktūros kūnas, įsitvirtinęs substrate (žemėje ir kitur), didelis siurbiamasis paviršius, visą gyvenimą auga, gamina organines medžiagas). Sąvokos apimtis – ta sąvoka žymimų objektų kiekis, kuris sudaro klasę (pvz., sąvokos medis apimtis: klevas, beržas, eglė ir kt.). Sąvokų tarpusavio santykius žymi gimininės (klasinės), rūšinės, bendrosios, vieninės sąvokos (pvz., bendrosios sąvokos žmogaus atžvilgiu gimininė sąvoka yra gyvūnas, o rūšinė – protinga būtybė, gaminanti įrankius, kurianti ir pan.). Sąvokų mokslinė apibrėžtis daugiausia nurodo artimiausią gimininę sąvoką, rūšinį skirtumą (pvz., pedagogika – mokslas apie žmogaus ugdymą). Skiriamos genetinės (pvz., apskritimas – aibė plokštumos taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško), funkcinės (pvz., pieštukas – įrankis, skirtas piešti ar rašyti), operacinės (pvz., mokinys – žmogus, kuris mokosi) ir kt. apibrėžtys. Mokymo ir auklėjimo procese buitinės sąvokos papildomos mokslo žiniomis ir tampa mokslinės (oras, vanduo, žmogus, gyvūnas, saulė, gerumas, ištikimybė ir t. t.). Specialūs mokslinių sąvokų pavadinimai – terminai. Kai kurie iš jų vartojami buityje. Sąvokų formavimas – vienas iš pagrindinių ugdymo uždavinių. Remiantis sąvokomis, formuojamos pažiūros ir įsitikinimai, turintys ypatingą reikšmę asmenybės tapsmui. atitikmenys: angl. concept vok. Begriff rus. понятие